Ką tauta sako > Lietuvos būtovė > Lietuvos laisvės kovotojai
Tekstas pateikats pagal: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_laisv%C4%97s_kovos_s%C4%85j%C5%ABdis
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS) yra visos Lietuvos partizanų organizacijos pavadinimas nuo 1949 m. vasario 2 d. Siekė atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. LLKS apėmė Dainavos, Tauro, Didžiosios kovos, Vyties, Prisikėlimo, Kęstučio partizanų apygardas ir kovodama egzistavo iki 1956 m., kol buvo sunaikinta SSRS reguliarios kariuomenės bei saugumo dalinių.
Pavadinimas „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis“ buvo patvirtintas pirmame Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, vykusio 1949 m. vasario 2-22 d. Minaičiuose (Šiaulių apskr., dabar – Radviliškio r.) Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio – Užpalio bunkeryje, posėdyje.
Kituose vadų suvažiavimo posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluotojo pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai ir kt. Priimti kreipimaisi į sąjūdžio dalyvius ir kitus Lietuvos gyventojus. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas Jonas Žemaitis-Vytautas, suteikiant jam generolo laipsnį. LLKS Tarybos prezidiumui jis vadovavo iki pat suėmimo 1953 m. Vyriausiosios vadavietės bunkeryje.
1949 m. vasario 25 d. LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu įkurtas LLKS Vyriausiosios vadovybės spaudos organas „Prie rymančio Rūpintojėlio“, kuris buvo leidžiamas iki 1953 m.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis atkurtas 1990 m. LLKS nariu gali būti kiekvienas Lietuvos pilietis, dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime, neišdavęs Lietuvos okupacijų metais, pripažįstantis LLKS įstatus ir dalyvaujantis jo veikloje. LLKS telkia savo gretose ir rėmėjus. LLKS būstinė yra Kaune, Mickevičiaus 19, Karininkų Ramovėje.
LLKS Prezidiumo pirmininku yra išrinktas karys savanoris, Vyčio kryžiaus III laipsnio kavalierius, dim.plk. Jonas Čeponis. Štabo viršininku išrinktas karys savanoris, Vyčio kryžiaus kavalierius, dim. mjr. Vytautas Balsys-Uosis.
Papildomai šia tema internete siūlome žiūrėti šiuos vaizdo įrašus:
2. Lithuanian partisan song - Bolševikai tegul žino(Let the bolsheviks know)
Klausydami galite pasirinkti iš šių 10 įrašų:
- Jonas Kadžionis eilėraštis "Partizanų motinai".
- Poeto Antano Miškinio eilėraštis "Sopulio raudos" deklamuoja Jonas Kadžionis.
- Jono Kadžionio eilėraštis "Kregždutės mirtis" .
- Jono Kadžionio eilėraštis "Per skausmo pelkes".
- Jonas Kadžionis eilėraštis "Meilės aušra".
- Poetas Antanas Miškinis "Ištrėmimai", deklamuoja Jonas Kadžionis.
- Jono Kadžionio eilėraštis "Mergaitei iš pagirio namų"
- Jonas Kadžionis eilėraštis "Susitiksim visi laisvės rytą".
- Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. „Atrandant partizanų valstybę”.
- Dr. Aistė Petrauskienė. „Partizanų Lietuva, arba kaip minėsime 70-sias LLKS metines"